prikabinti

prikabinti
prikabìnti tr. 1. daug, visur pakabinti: Ir prikabìno pilnas sienas kardužių JV421. Pilnas kambarys diržų prikabinta MPs. 2. prisegti, pririšti, prisieti: Dabar prikabintos gražios austos užuolaidos I.Simon. Šalia angos prikabinta mėlyna pašto dėžė I.Simon. Prikabìno prie sunkvežimio ratus ir nuvažiavo Upt. Prikabino luotą prie galo laivo, pasodino tą vaiką ir išvažiavo BsPIV120. | prk.: Prikabino prie darbo ir nebepaleidžia Upt. ^ Pats kaip kibiras, o prikabintas kaip prie virvės (arbūzas) Pn. | refl. tr.: Lakstė aficieriai, prisikabinę po du kalavijus . Tas baslys labai gerai arkliui prisikabìnt Pc. 3. refl. prikibti: Prisikabino kaip šašas Ėr. Voratinkliai laikėsi prisikabinę prie medžių ir smilgų LC1883,18. | prk.: Buvo prisikabìnus liga (buvau susirgęs) Jnšk. Kiauras dienas prie karvių prisikabìnus Rm. Vištos prisikabìnę, nuo durų toliau nenueina Lnkv. Tik pasakyk žodį, jis tuoj ir prisikabìna Ds. Visai bereikalingai prisikabìno ans prie manęs: nei aš ėmiau, nei man rūpia Kltn. 4. silpnai, netvirtai pririšti: Prikabinaũ arklį prie tvoros, kana ar nenusitrauks . Prikabink gyvulius panuovoliuos nuvedęs, kad užėstų lig nakčiai Užp. Ir prikabìno bėrą žirgelį pri alyvo šakelių LB63. Prikabìnk šitą rankovę (silpnai, laikinai prisiūk), kad nenudribtų, paskum geriau prisiūsi Ssk. 5. prisemti, prikrėsti ko nors tiršto, biraus: Prikabinaũ kandalus sniego Pc. Aulus prikabinì sniego per tokias pusnis Mlt. 6. prk. privalgyti: Prikabino senis avižų kisieliaus Srv. 7. prk. Pkr atgaivinti, atgauti: Prikabinaũ širdį su rūgusiu pienu Kn. \ kabinti; antkabinti; apkabinti; atkabinti; įkabinti; iškabinti; nukabinti; pakabinti; perkabinti; prakabinti; prikabinti; sukabinti; užkabinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • prikabinti — prikabi̇̀nti 1 vksm. Atvỹkę narai̇̃ prikabi̇̀no automobi̇̀lį prie lýno ir ištráukė iš kanãlo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • prikabinti — prikabi̇̀nti 2 vksm. Ekskavãtorius (su káušu) prikabi̇̀no į suñkvežimį žemių̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antkabinti — antkabìnti (dial.) 1. žr. užkabinti 1: Katilas antkabintas valgiui virti S.Dauk. | prk.: Kad aš tūkstantį antkabinsiu ant nosies, gaus vyrą, kad muno duktė ir kumpnosė Šts. | refl. tr.: Eina virves ančsikabinęs Užv. 2. refl. žr. užkabinti 8… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antsegti — antsègti, añtsega, añtsegė (ž.) tr. 1. prisegti, prikabinti, prismeigti: Anseg manei vainikėlį ant mano kaselių JD1556. | Apkarpyti būs tie popiereliai, antsegtà (uždėta, prispausta) būs tiktai tas pečiotės ženklas – nu i piningai Sd. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkabinti — apkabìnti tr. 1. kabinant apdengti: Apkabìnk paltą kitais rūbais, kad nedulkėtų Sdk. | refl.: Kasdien pareidavo namon kiškiais ir kurapkomis apsikabinęs Blv. | prk.: Veidmainystės dangalu apsikabinęs prš. 2. apglėbti, apimti: Drūti medžiai,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsegti — apsègti, àpsega, àpsegė tr. 1. Sut apjuosus susieti, surišti, prikabinti. | refl. tr. K: Jis ir jo šoblę apsisegė, ir prie krūtinės geležinį kryžių prisisegė LC1883,29. 2. N, Š apvilkti, aprengti, apmauti: Prastą margienį kokį išaudžia,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkabinti — atkabìnti tr. 1. atkliudyti, atjungti, atrišti, atsieti: Atkabìnk durų kablį Ėr. Atkabìno lenciūgą nuo kuolo Prn. Atkabìnk kambarį (atidaryk) Šts. Arklius atkabìno, o ratus paėmė Šts. | refl.: Durys užsikirto ir nebatsikabina Ėr. | Aš nieko… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • galgės — ×galgės (vok. Galge) sf. pl. (1) kartuvės: Ką prie galgių prikabinti (pakarti) K. Mudu nuo galgių išvalnijo Sch142. Taiso virvę ir veda ant galgių BsPIII273. ^ Kad tave galgės! (keikiantis) Kbr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • garankšlė — sf. (1), garañkšlė (2) Ps 1. garankštė: Tai sukriai susukti siūlai, vienos garañkšlės Pnm. Iš siūlų vienos garankšlės pasidarė Dbk. ║ raukšlė: Tik truputį garankšles palyginai – kaip kitas rūbas atrodo Vj. Prastai suveltas milas, pilnas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gervelė — gervẽlė sf. (2) 1. įrankis bulvėms kasti ar ravėti: Pasiimk gervẽlę ir eisiam bulvių kasti Akm. Su gervelè lengviau kasti kaip vienom rankom Lž. Su gervelè geriau ravėti Vkš. 2. K, Kv girnų dalis, lapė: Gervẽlė išklebo – pririšk stipriau On …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”